Taip pat: Orientavimasis turizme

Dažnai rūkas trukdo ir net neįmanomu daro orientavimąsi vietovėje. Blogomis oro sąlygomis nukrypti nuo kelio yra nesunku ir tuo pačiu pavojinga. Kalnuose tokiomis oro sąlygomis geriau visai niekur neiti. Ypatingai sunkios sąlygos susidaro žiemą, kai viskas aplinkui balta (nes rūkas irgi baltas, taigi žemė su dangumi maišosi) ir tamsoje, kai regimumo laukas ir taip mažas. Bet tam tikromis sąlygomis galima naudoti tam tikras orientavimosi technikas. 

Šios sąlygos yra tokios:

1. Tiksliai žinoma kur esama konkrečiu laiko momentu.

2. Nėra pavojingų kliūčių kelio ruože (ledo plyšiai, šachtos, prarajos, liūnai ir pan.).

3. Žmonių daugiau kaip du.

4. Žemėlapis pakankamai tikslus.

5. Nėra ryškios magnetinių laukų anomalijos.

Rūko sąlygomis žemėlapis netenka prasmės, nes negalima atsirinkti jojių aiškesnių orientyrų. Lieka tik kompasas. Jeigu yra trys žmonės, jie stoja vienoje eilėje kaip parodyta piešinyje. Paskutinis turi kompasą ir rikiuoja du priekinius pagal ėjimo kryptį. 

Pirmasis eina pirmyn reguliuojamas trečiojo kad nenukryptų nuo kurso. Tam būtinas geras bendravimsa. Jei sąlygos tokios blogos kad bendrauti beveik neįmanoma, eiti pirmyn pavojinga. Metodo tikslumas auga priklausomai nuo atstumo kuriuo pirmasis gali nutolti nuo trečiojo. Čia irgi naudinga matuoti atstumą žingsniais arba laiku, nes tai paseda tiksliau nustatyti buvimo vietą konkrečiu momentu.

Taip pat yra metodas dviems žmonėms. Tada žmogus su kompasu irgi stovi gale. Pirmasis eina pirmyn pagal azimutą reguliuojamas gale stovinčio. Kai pirmasis jau nuėjo pakankamai toli ir stovi tiksliai azimuto linijoje, jis sustoja ir laukia prieinant antrojo. Tada vėl eina pirmyn reguliuojamas stebinčiojo jo ėjimo kryptį žmogaus. Šio metodo minusas yra tai kad labai blogomis sąlygomis galima prarasti vizualinį kontaktą tarpusavy ir pasimesti vienas nuo kito.